Jei erkė buvo įsisiurbusi prieš septynis mėnesius, jau tikrai gali būti ramus, kad nesusirgsi erkių pernešama liga nuo šio erkės įsisiurbimo, mat seniai baigėsi erkinio encefalito inkubacinis periodas bei laikas, reikalingas išsivystyti pirmai ir antrai Laimo ligos stadijai.
Jei jau įsisiurbė erkė ir nesate pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, nepatartina tuoj pat pulti tirti erkę ar atlikti kraujo tyrimus. Reikia nusiraminti ir atsargiai pašalinti erkę pincetu, žaizdelę patepti turimu namie dezinfekuojančiu tirpalu. Erkės tirti nėra reikalo. Jei ir būtų nustatyta, kad erkė yra užsikrėtusi borelijomis – Laimo ligos sukėlėjomis, tai dar nereiškia, kad šios bakterijos pateko į žmogaus kraują ar patekę sukėlė ligą. Erkinio encefalito viruso pavienėje erkėje neieškoma. Taigi, pašalinus erkę, reikia stebėti įkandimo vietą ir bendrą savo sveikatos būklę. Pirmieji erkinio encefalito požymiai (karščiavimas, galvos skausmas, kaulų, raumenų skausmai) gali pasireikšti praėjus 2– 3 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Dažniausias Laimo ligos požymis yra migruojanti eritema – po 1 - 4 savaičių erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda paraudimas. Dėmė paprastai didėja. Atsiradus tokiems ligų požymiams reikėtų kreiptis į gydytoją.
Būtinai turėtumėte pagalvoti apie skiepus nuo erkinio encefalito. Nuo šio konkretaus erkės įsisiurbimo skiepai jau nepadės, mat imunitetui po skiepo susidaryti reikalingas laiko tarpas ilgesnis už erkinio encefalito inkubacinį periodą. Tačiau pasiskiepijus nereikės patirti tokio streso kitą kartą įsisiurbus erkei ir būsite apsaugotas nuo sunkiausios erkių pernešamos ligos – erkinio encefalito.
Yra teorinė galimybė perduoti erkinio encefalito virusą kūdikiui su motinos pienu. Taip gali atsitikti, jei krūtimi maitinančiai motinai įsisiurbė virusu užkrėsta erkė ir motina susirgo erkiniu encefalitu. Tačiau virusas gali patekti į motinos pieną tik pirmoje ligos stadijoje, kurios pagrindiniai požymiai: pakilusi kūno temperatūra ir gripui būdingi negalavimai. Šioje stadijoje, trunkančioje nuo kelių valandų iki kelių dienų, erkinio encefalito virusas cirkuliuoja ligonio kraujyje ir gali patekti į motinos pieną. Tokiu pačiu principu žmonės užsikrečia gerdami termiškai neapdorotą pieną (ypač ožkų).
Bet, kaip minėjau, galimybė motinai perduoti virusą yra teorinė, mat praktikoje tokių atvejų nėra aprašytų.
Laimo ligos sukėlėjos – borelijos – su motinos pienu kūdikiui yra neperduodamos.
Iš klausimo nelabai aišku, kiek erkės liko, t.y. ties kuria vieta ji nutrūko. Ar liko tik galva/straubliukas, ar didesnė dalis? Gal pasirodė, kad likusi erkės dalis „sulindo“ į vidų dėl to, kad nuo traukimo, dezinfekavimo tiesiog paburko audiniai?
Nepamačius mergaitės, labai sunku ką nors konkrečiai patarti. Reikėtų kreiptis į gydytoją, kad ji apžiūrėjusi mergaitę, patartų, ką daryti.
Jei erkės įsisiurbimo vieta paraudo ir paraudimas plinta, tikėtina, kad užsikrėtėte Laimo liga. Vienas iš būdingiausių Laimo ligos požymių yra migruojanti eritema. Todėl patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą, kuris jus apžiūrėtų, diagnozuotų ligą ir skirtų reikiamą gydymą. Laiku ir reikiamą laiką antibiotikais gydoma Laimo liga yra išgydoma.
Migruojanti eritema – tai paraudimas, atsirandantis erkės įsisiurbimo vietoje ne anksčiau kaip po 5-7 dienų po erkės įsisiurbimo. Atsiradusi paraudusi dėmė turi tendenciją plėstis, keistis, migruoti. Todėl ji ir vadinama migruojančia eritema.
Galima įtarti, kad Jūs iš tiesų užsikrėtėte Laimo liga. Ji pasižymi lėta eiga. Be to, žmogaus organizmas pats kovoja su ligos sukėlėja – borelija, tad yra tikimybė, kad ir negydyta liga galėjo praeiti. Tačiau, kaip matyti iš Jūsų savijautos aprašymo, Jums reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar į gydytoją-infektologą, jei toks jai yra pasiekiamas.
Kūdikiui nei maitinimas krūties pienu, nei motinos užsikrėtimas nėštumo metu nepakenkė.
IgM paprastai laikosi iki 6 mėnesių, o tada ima mažėti. Tačiau tai nėra griežta taisyklė, šis laikotarpis gali būti trumpesnis ar ilgesnis. Be to, skirtingos laboratorijose ar net toje pačioje laboratorijoje naudoti skirtingi diagnostikumai gali įtakoti skirtingus rezultatus. Jei atlikote tyrimus skirtingose laboratorijose, labai tikėtina, kad rezultatai gali būti skirtingi. Be to, pats tyrimo metodas yra ne kiekybinis, o kokybinis; todėl kiekvienu atveju duomenys gali šiek tiek skirtis.
Atsižvelgiant i tai, kad Laimo liga apsiribojo odos forma, buvo gydyta, nereikėtu ateityje tikrintis IgM ar IgG ir tikrai galite pamiršti apie šį ligos atvejį.
Tik nepamirškite, kad, persirgus Laimo liga, neįgyjate ilgalaikio imuniteto. Kitas užkrėstos erkės įsisiurbimas vėl gali perduoti ligos sukėlėją ir sukelti ligą.
Šiuo atveju tiesiog yra maišomos dvi ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Laimo liga per pieną užsikrėsti negalima, ja užsikrečiama tik įkandus erkei.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant termiškai neapdorotą ožkos ir karvės pieną. Taip pat jei motina yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu ir maitina krūtimi kūdikį, erkinio encefalito virusas gali būti perduotas kūdikiui per pieną.
Jei antibiotikai skirti pradinėje ligos stadijoje (I ir II), gydymas labai efektyvus, žmogus visiškai pasveiks. Jei liga buvo laiku nediagnozuota ir negydyta, nuo jos pradžios praėjo keli mėnesiai ar keli metai, liga perėjo į lėtinę stadiją, antibiotikai skiriami, tačiau jų efektyvumas bus tik 70 -80 proc.
Pasiskiepyti galima gydymo įstaigoje, kurioje lankotės pas šeimos gydytoją ar kitoje gydymo įstaigoje esančiuose skiepų kabinetuose. Vilniečiams galima kreiptis į Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės skiepų kabinetą ir kt. Konkrečių miestų skiepų kabinetai yra nurodyti ir šioje interneto svetainėje.
Dėl vakcinos – esančios rinkoje yra registruotos ir kokybiškos, galima skiepytis bet kuria. Nerekomenduojame keisti vakcinos skiepijant pagreitinta vakcinacijos schema, nes skiriasi įskiepijamų dozių skaičius ir intervalai tarp jų. Kitais atvejais galima tęsti vakcinaciją kita vakcina.
Jei erkė nebuvo įsisiurbusi, ligos perduoti kūdikiui ji negalėjo. Jei abejojate, ar erkė buvo įsisiurbusi ar ne, reikėtų stebėti atsiradusią dėmelę. Jeigu ji plėsis arba atsiras daugiau bėrimo elementų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Galiu jus nuraminti - skiepai būsimam kūdikiui nepakenks. Bendros rekomendacijos skiepijant nėščiąsias: skiepyti galima, jei yra didelė rizika, kad būsima motina gali susirgti erkiniu encefalitu.
Jei erkę radote drabužiuose, greičiausiai ji nebuvo įsisiurbusi, tad ir jokio ligos sukėlėjo neperdavė. Atsargumo dėlei reikėtų pačiai stebėti savo sveikatos būklę, nes pirmieji ligos požymiai turėtų pasireikšti mamai, o ne kūdikiui. Dažniausiai pasitaikantys pirmieji ligos simptomai, erkinio encefalito atveju, yra bendras negalavimas, karščiavimas, o Laimo ligos atveju – bėrimas. Šiuo atveju tikimybė užsikrėsti ir susirgti yra tik teorinė. Maitinimo krūtimi nutraukti nerekomenduojama.
Kadangi erkė buvo pašalinta labai greitai, mažai tikėtina, kad Laimo ligos sukėlėjas galėjo būti perduotas būsimai motinai. Ar moteris užsikrėtė erkiniu encefalitu, paaiškės po 2 – 3 savaičių. Nors tikimybė, kad moteris užsikrėtė, labai nedidelė, visgi jai reiktų stebėti savo savijautą ir pajutus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tikrai nereikia nerimauti dėl to, kad kūdikiui gali pakenkti vien erkės įsisiurbimas. Apie pasekmes būtų galima galvoti tik tada, jei paaiškėtų, kad motina buvo užkrėsta. Tačiau nėra jokių duomenų, jog erkiniu encefalitu serganti mama galėtų pakenkti įsčiose esančiam kūdikiui.
Jei erkė jau buvo įsikibusi, yra tikimybė, kad ji perdavė erkinio encefalito virusą, mat šis patenka į žmogaus kraują su pirma erkės seilių porcija.
Tikėkimės, kad erkė nebuvo užkrėsta. Jei erkė buvo ką tik įsisiurbusi, tikimybė, kad ji perdavė Laimo ligą, yra maža. Stebėkite mergaitės būklę ir tikėkimės, kad šįkart dukrytė neužsikrėtė. Ateityje reikėtų paskiepyti ją nuo erkinio encefalito.
Erkės prisisiurbimo vietos niežėjimas ir paraudimas po erkės ištraukimo neturi nieko bendro su užsikrėtimu erkiniu encefalitu. Tai yra tiesiog vietinė reakcija į svetimkūnį.
Tikėkimės, kad erkė nebuvo užkrėsta erkinio encefalito virusu ir stebėkite savo sveikatą. Ateityje reikėtų būtinai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
Sunku nuspręsti, kuo gydytojas patepė įkandimo vietą. Įkandimo vietos paraudimas ir niežėjimas po erkės pašalinimo yra įprastas reiškinys. Vieniems žmonėms šie simptomai pasireiškia stipriau nei kitiems.
Erkinio encefalito virusas tikrai labiau išplitęs Vokietijos pietuose.
Ligos sukėlėjas iš erkės patenka į žmogaus organizmą tik įsisiurbus erkei – per kraują. Jei erkę kartais suvalgėte, o tokia tikimybė maža, ją suvirškino skrandžio sultys ir ji negalėjo pakenkti.
Gali būti, kad tai yra pirmas erkinio encefalito požymis. Inkubacinis laikotarpis, t.y. laiko tarpas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo yra maždaug viena savaitė. Reikėtų stebėti būklę ir, reikalui esant, kreiptis į medikus.
Požymių, būdingų tik erkiniam encefalitui, išskirti nebūtų galima. Tačiau ligos diagnostika yra lengva ir patikima. Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, t.y. praėjus inkubaciniam ligos periodui, reikėtų tirti ligonio kraują ar smegenų skystį (jei ligonis punktuojamas) ir ieškoti specifinio imunoglobulino M. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda ir specifinis imunoglobulinas G.
Profilaktinių priemonių po erkės įsisiurbimo nėra. Reikia stebėti įkandimo vietą ir bendrą savo savijautą bei tikėtis, kad erkė neturėjo ligos sukėlėjų. Pasijutus blogai, sukarščiavus ar po savaitės pastebėjus didėjančią raudoną dėmę erkės įkandimo vietoje, reikėtų kreiptis į medikus. Jei susirgtumėte Laimo liga, ją tikrai reikėtų gydyti antibiotikais.
Erkinis encefalitas nustatomas atsiradus pirmiesiems ligos požymiams – temperatūros pakilimui, bendram negalavimui. Laimo liga vystosi labai lėtai ir antikūniai prieš Laimo ligos sukėlėją žmogaus organizme atsiranda žymiai vėliau. Tyrimai atliekami tik esant reikalui, nes Laimo ligą galima diagnozuoti atsiradus būdingiems ligos simptomams.
Jei erkė turėjo savo seilių liaukose erkinio encefalito virusą, tai jis patenka į žmogaus organizmą iškart erkės siurbimosi metu. Laimo ligos sukėlėjo bakterija įsikuria erkės žarnyne, todėl tik po maždaug 48 val. ji pateks į žmogaus kraują. Jei erkė buvo suspausta, sukėlėjas galėjo būti mechaniškai išstumtas iš erkės kūnelio į žmogaus kraują ir anksčiau.
Pasiskiepyti po erkės įkandimo galima, tačiau reikėtų žinoti, kad nuo šio erkės įkandimo skiepas jau nepadės. Erkinio encefalito inkubacinis periodas gali būti labai trumpas, ir jau nėra laiko susidaryti imuniniam atsakui. Skiepas apsaugos nuo kitų galimai užsikrėtusių erkių įkandimų.
Paraudimas ar spuogelis – tai reakcija į svetimkūnį. Laikui bėgant jis turėtų išnykti.
Tik ištraukus erkę, antibiotikų gerti nereikėtų. Antibiotikais gydoma tik tuo atveju, jei kliniškai pasireiškia Laimo ligos požymiai. Profilaktikai antibiotikai neturėtų buti skiriami. Kitokių apsaugos priemonių iškart po erkės įkandimo nėra. Reikėtų ateityje galvoti apie pasiskiepijimą nuo erkinio encefalito.
Įvairių dydžių erkė gali pernešti žmogui pavojingus ligų sukėlėjus.
Sieti patirto persileidimo su skiepais tikrai nereikėtų. Erkinio encefalito vakcina yra negyva virusinė vakcina, todėl nesukelia pavojaus embrionui. Mes kasdien su maistu, kosmetinėmis ir kitomis priemonėmis gauname daugybę antigenų, kurie skatina mūsų organizmą gaminti antikūnus; ir tai yra normali apkrova mūsų imuninei sistemai.
Austrai, vakcinos nuo erkinio encefalito kūrėjai ir pirmieji naudotojai, ja skiepijasi jau daugiau nei tris dešimtmečius. Per tą laikotarpį buvo paskiepyta daug nėščiųjų ir nepastebėta joms jokių išskirtinių pašalinių skiepų reakcijų.
Gydytoja, ištraukusi erkę, jus teisingai informavo, kad likusią galvutę organizmas atmes kaip svetimkūnį. Jei atsirado skaudus spuogiukas, greičiausiai, ir vyksta atmetimo reakcija. Tačiau po erkės įsisiurbimo kol kas praėjo tik 3 savaitės, tad dar negalima 100 proc. atmesti galimybės susirgti erkių pernešamomis ligomis. Reikėtų atidžiai stebėti savo būklę ir, reikalui esant, kreiptis į gydytoją.
Erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas, kuris yra užkrėstos erkes seilių liaukose. Įsisiurbimo metu erkė su savo seilėmis suleidžia erkinio encefalito virusą į žmogaus organizmą. Taigi, ligą sukelia ne nuodai, o erkinio encefalito virusai.
Erkės tirti nerekomenduojama, nes toks tyrimas nesuteiks reikiamos informacijos. Jei ir būtų nustatyta, kad erkė yra užsikrėtusi borelijomis – Laimo ligos sukėlėjomis, tai dar nereiškia, kad šios bakterijos pateko į žmogaus kraują ar patekę sukėlė ligą. Erkinio encefalito viruso pavienėje erkėje neieškoma.
Jei erkė perdavė motinai erkinio encefalito virusą ir mama susirgs, yra teorinė galimybė, kad kūdikis gali būti užkrėstas per motinos pieną. Yra aprašytas vienas toks atvejis. Motina turėtų stebėti savo būklę ir jei mėnesio laikotarpiu blogai pasijustų, sukarščiuotų, maitinimą reikėtų nutraukti. Virusas su pienu išskiriamas trumpą laikotarpį – su pirmąja erkinio encefalito banga. Tai sutampa su pirmąja karščiavimo banga.
Tikrai vaikai erkiniu encefalitu serga rečiau ir dažniausiai lengviau nei suaugusieji. Liekamųjų reiškinių vaikams taip pasitaiko mažiau. Tačiau nėra išimtinės amžiaus grupės, kurios erkinis encefalitas nepaliestų. Ir vaikas gali sirgti sunkia erkinio encefalito forma, ir ligos pasekmės jam gali likti visam gyvenimui. Yra tokių atvejų registruota ir Lietuvoje.
Jei meningitą sukėlė erkinio encefalito virusas, imunitetas erkiniam encefalitui bus. Jei encefalito sukėlėjas buvo kitos kilmės (meningokokinis, enterovirusinis ar kt.), tokiu atveju imuniteto erkiniam encefalitui nebus.
Erkinio encefalito atveju pirmieji ligos simptomai atsiranda anksčiau nei šią ligą parodo kraujo tyrimas. Laimo ligos atveju irgi rekomenduojama stebėti erkės įkandimo vietą (jei atsirastų po 5 dienų paraudimas, kuris didėtų, tai jau būtų Laimo ligos požymis). Kraujo tyrimas šimtu procentų nepatvirtina Laimo ligos. Taigi, rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir, atsiradus ligų požymiams, kreiptis į medikus.
Jei žmogui įkando erkiniu encefalitu infekuota erkė, pirmieji ligos požymiai, labai panašūs į gripą, pasireiškia praėjus savaitei – dviems po erkės įkandimo. Jie paprastai nebūna labai stiprūs. Jiems praėjus, dvi – penkias dienas žmogus jaučiasi gerai, bet po to vėl prasideda ligos simptomai (pvz., stiprūs galvos skausmai, karščiavimas, pykinimas, raumenų maudimas, koordinacijos sutrikimai ir pan.). Tik šioje (antroje) ligos fazėje diagnozuojamas erkinis encefalitas - kraujo tyrimo metu randamas specifinis antikūnis Ig M.
Taigi, jums dabar reiktų palaukti, kol savijauta pagerės, o tada rekomenduojama pasidaryti kraujo tyrimą tam, kad įsitikintumėte, ar tikrai persirgote erkiniu encefalitu (lengva forma). Jei pasitvirtins, kad tikrai sirgote erkiniu encefalitu, jau turėsite imunitetą visam gyvenimui.
Jei savijauta pablogėtų, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Iš jūsų atsakymo atrodo, kad jums pasiūlyta skiepytis vokiška vakcina, kuri siūlo tokią pagreitintą skiepų schemą. Šiam erkės įkandimui vakcina jau jokio poveikio neturės. Tokia pagreitinta skiepijimo schema siūloma šiltuoju laiku: 3 dozės per 21 dieną.
Pagreitinta schema galima skiepytis ir austriška vakcina TicoVac. Tada būtų skiepijama: pirma dozė, antra dozė po 14 dienų (praėjus 2 savaitėms po jos jau susidaro imunitetas šiam sezonui!), trečia dozė - po 9-12 mėnesių. Tai yra patogesnė skiepijimosi schema, nes trys vakcinos suleidžiamos per metus, o ne per 21 dieną. Tokia vakcina galima pasiskiepyti poliklinikose ir kitose šeimos klinikose. Kabinetų sąrašą galite rasti interneto svetainėje www.erke.lt
Laimo liga pagydoma antibiotikais. Ligos pasekmės daugiau priklauso nuo paties organizmo reakcijos į patekusį ligos sukėlėją. Trumpai tariant, laiku gydant dažniausiai liga praeina nepalikdama jokių pasekmių.
Apgailestaujame, bet tokio serumo nėra. Po erkės
įsisiurbimo nėra jokių priemonių, galinčių apsaugoti nuo erkinio encefalito.
Belieka viltis, kad jums įsisiurbė neinfekuota erkė. Vienintelė efektyvi
priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai, bet skiepytis reikia iš anksto.
Gyvūnams įsisiurbia tos pačios erkės kaip ir žmonėms.
Apie gyvūnų apsaugą nuo erkinio encefalito buvo rašyta ir mūsų interneto svetainėje www.erke.lt:
„Gyvūnai, ypač šunys, taip pat dažnai tampa erkių taikiniu.
Kad apsaugotume šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta) nuo erkių, kuris pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio šuniukams jaunesniems nei 6 mėn., taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius.
Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti.“
Tiesa, kad mažas vaikas neapibūdins savo negalavimų. Tačiau pastebėjus karščiavimą, atsiradusią ir besiplečiančią dėmę erkės įsisiurbimo vietoje ar kitus bendrus negalavimus, reikia kreiptis į gydytoją ir būtinai pasakyti, kad buvo įsisiurbusi erkė. Gydytojas įvertins, ar tai gali būti erkinio encefalito ar Laimo ligos požymiai ir skirs reikiamus tyrimus bei gydymą.
Skiepyti vaiką galima būtų praėjus dviems savaitėms po erkes įsisiurbimo. Šiltuoju metų laiku skiepijama pagreitinta schema. Skiepijant austriška vakcina TicoVac, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus dviems savaitėms po pirmosios; trečioji – po 5-12 mėn. Jau maždaug po mėnesio – pusantro vaikas turės apsauginį imunitetą. Vasara dar ilga, geriau skiepytis dabar, negu nedaryti nieko.
1,5 mėn. vaiko tikrai nereikėtų skiepyti nuo erkinio
encefalito. Toks vaikas turėtu būti saugomas nuo erkių, nes jis dar nėra
judrus. Apie skiepą nuo erkinio encefalito patartina pradėti galvoti, kai
vaikui sueina vieneri metai.
Tuo
laikotarpiu ir kitų skiepų jau yra mažiau. Kadangi erkinio encefalito vakcina
yra negyvo viruso vakcina, tarpas nuo kitų skiepų galėtų būti ne ilgesnis
kaip 2 savaitės.
Rekomenduotina
tęsti toliau skiepus. Praėjus 4-ioms savaitėms po pirmojo skiepo, žmogaus
organizmas jau tikrai turi dalinę apsaugą. Žinoma, dar nėra šimtaprocentinės
garantijos, kad ši dozė apsaugos, bet labai tikėtina.
Po dviejų vakcinos dozių apsauginis imunitetas gali būti išlikęs, bet nėra garantuotas. Tikėkimės, kad nesusirgsite. Rekomenduojama kuo greičiau pasiskiepyti trečią kartą.
Konsultuoja doc. dr. Auksė Mickienė 
