Erkių aktyvumas skirtingais metų laikais

Rizika, kad įsisiurbs erkinio encefalito virusą nešiojanti erkė, metų bėgyje yra skirtinga.  Erkės paprastai būna aktyvios nuo kovo iki lapkričio, kai temperatūra aukštesnė nei 6˚ C.1

Žiema

Atšalus orams ir sutrumpėjus dienai, erkės panyra į ramybės būseną, vadinamą diapauze.2 Diapauzės metu erkės tampa neaktyvios, sulėtėja jų medžiagų apykaita, jos nesimaitina krauju, net jeigu turi tokią galimybę.3 Diapauzėje erkės išbūna iki pavasario, kol oro temperatūra pakyla iki 6°C.1 Erkių gyvavimui kritiškai reikalingas ne tik kraujas, bet ir drėgmė. Todėl šaltos ir sausos žiemos, ypač jei nėra sniego, gali sumažinti erkių populiacijos gausą.4

Pavasaris

Pavasario metų laikui yra būdingas didžiausias erkių aktyvumas. Šiuo metų laiku visų vystymosi stadijų erkės yra alkanos po žiemos ramybės periodo – diapauzės. Kad išaugtų į kitą stadiją, erkėms reikia maitintis krauju. Iš karto po to, kai pasimaitina krauju pavasarį, suaugusios erkės padeda kiaušinėlius.5 Pirmieji susirgimo erkiniu encefalitu atvejai registruojami praėjus 2-4 savaitėms nuo erkių aktyvumo pradžios.4

Vasara

Erkių aktyvumas vasaros mėnesiais priklauso nuo klimato sąlygų. Jei oro temperatūra nėra aukšta ir pakanka drėgmės, erkių vystymuisi ir jų aktyvumui tai – labai tinkamos sąlygos. Esant aukštai temperatūrai, sausrai, erkėms gresia gyvybiškai pavojingas kūno drėgmės praradimas, todėl jų aktyvumas sumažėja.2

Ruduo

Priklausomai nuo oro sąlygų, antrasis erkių aktyvumo pikas pasireiškia rudenį. Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir vėl būna alkanos. Šis erkių aktyvumo laikas yra nepalankus žmonėms, nes sutampa su jų aktyvia veikla, gamtoje, pvz., grybavimas, uogavimas, žoliavimas ir pan.4