Erkinio encefalito virusą nešiojančios erkės veisiasi ne tik Lietuvoje. Jos yra plačiai paplitusios nuo Vidurio Europos per Rusiją link Tolimųjų Rytų.¹ Klimato pokyčiai sąlygojo erkių išplitimą į naujus geografinius regionus³, todėl erkės šiandien aptinkamos teritorijose, kur jų anksčiau nebuvo.

Apie erkinio encefalito atvejus pranešama 35 Europos ir Azijos šalyse: Austrijoje; Baltarusijoje; Belgijoje; Bulgarijoje; Bosnijoje ir Hercegovinoje; Kinijoje; Kroatijoje; Čekijos Respublikoje; Danijoje; Estijoje; Suomijoje; Prancūzijoje; Vokietijoje; Vengrijoje; Italijoje; Japonijoje; Jungtinėje Karalystėje; Kazachstane; Kirgizijoje; Latvijoje; Lietuvoje; Moldovoje; Mongolijoje; Nyderlanduose; Norvegijoje; Lenkijoje; Rumunijoje; Rusijoje; Serbijoje; Slovakijoje; Slovėnijoje; Pietų Korėjoje; Švedijoje; Šveicarijoje; Ukrainoje.³ Gali būti, kad erkinis encefalitas paplitęs ne visoje tam tikros šalies teritorijoje, o tik kai kuriuose jos regionuose - tikrinkite vietinę tos šalies informaciją.

Rizika, kad įsisiurbs erkinio encefalito virusą nešiojanti erkė, metų bėgyje yra skirtinga. Erkės paprastai būna aktyvios nuo kovo iki lapkričio, kai temperatūra aukštesnė nei 6˚ C.⁴​​​​​​​

Erkės veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Todėl erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik grybaujant miške, bet ir žaidžiant vaikų žaidimų aikštelėje miesto parke bei dirbant darže šalia namų.^{5​​​​​​​}